Kaip uždirbt milijoną iki 65 metų

“Talkučkininkė“,- išspjaudavo mama, tarsi šaltą varlę, dar panašiai  ji tardavo žodžius „komunistas“, „špekuliantė“,
„išsitatuiravęs“, „iš kalėjimo“ ir „aukoholikas“ (manau, kad ji sakydavo
„alkoholikas“ bet kol neperskaičiau tų žodžių, juos girdėdavau kaip aukoholį ir
aukoholikus). Tardavo ji tuos žodžius ne tai kad smerkdama, bet lyg
pasidygėdama ir taip, kad buvo akivaizdu, jog nė vienas jų nenusipelno pagarbos,
todėl „ Mūsų, Šeimoje“ vietos jiems nebuvo, nėra ir nebus. Giliam mano skausmui,
„Mūsų Šeima“ nors gyvendavom šalia turgaus, nekeldavom kojos į „talkučkę“, kur
būdavo Donaldo gumos ir  to meto „haute couture‘o“: garintų džinsų, ir pastelinių rausvų, žydrų ir žalsvų spalvų megztinių, kurį kokiais 92-trais turėjo kiekviena panevėžietė, išskyrus mane, ir kurio norėjau labiau nei taikos
visam pasauly ir laimės asmeniniam gyvenime. Šiaip tai tas megztinis ir buvo laimė
asmeniniame gyvenime. Nepasiekiama. Bet kokiu atveju, mamos pamokos nenuėjo
veltui-ilgam laikui „perku-parduodu“ man atrodė kaip ypač netikęs ir nešvarus
reikalas.

Antroji verslo pamoka. Talonų ir Sekundės banko laikais ėjau į verslo kursus moksleiviams.
Juos vedė pilvotas kostiumuotas „verslininkas“. Iš tų kursų atsimenu tris dalykus.
Kaip sukurt savo įmonės vardą: pvz. „Amie Kusaitė“- reikia imt vardo skiemenį
ir pridėt jį prie pavardės skiemens/nų- privati įmonė „Asaitė“. Be vardo,
verslo sėkmę, anot kostiumuotojo verslo guru, nulemia paties verslininko
įvaizdis:“Todėl jūs niekad nepamatysit manęs rūkančio Prima ar Kosmoso,“-
iškilmingai tyloje numesdavo „Camel“ dėžutę, kuri pagarbių žvilgsnių lydima,
nučiuoždavo stalo paviršium. Nerūkančių įvaizdžio kūrimas buvo jau pačių
nerūkančių reikalas. Tinkamiausias ir prieinamiausias verslo planas, anot
Mokytojo, būtų valiutos (t.y. dolerių) pirkimas ir pardavimas, nes tais laikais
dolerio kursas kildavo kasdien. Kadangi nerūkiau ir pinigų doleriam pirkt
neturėjau, be to buvau ypač netolerantiška rizikai, mano verslas taip ir
pasibaigė kokiu puslapiu įmonės vardų.

Tai buvo vienintelės žinios apie verslą ir investavimą, kurias įgijau iki universiteto.
Kažką žinojau apie akcijas ir dividendus (nes mama turėjo vėliau
subankrutuosiančios parduotuvės akcijų ), žinojau, kas yra infliacija, deja,
„iš praktikos“. Baigiau mokyklą taip ir neišgirdus tokių sąvokų kaip mikroekonomika,obligacija,asmeniniai
finansai, investicijos, sudėtinės palūkanos, ir t.t. Taigi, tik paliegusi
švietimo sistema kalta, kad aš vis dar neturiu savo milijono.  Nu ir savaime aišku, Kubilius- dėl mados.

Tuo tarpu, amerikiečiai jau vaikystėje skaitė „The Young Investor. Projects and Activities
for Making Your Money Grow.“ Net nežinau, kaip po ranka pakliuvo šita knygelė,
pažiūrėjau,- skiriama 9-nių metų vaikam ir vyresniem- nu kaip tik man-pavarčiau ir maloniai nustebau.
Knygelė pradedama įprastu pavyzdžiu: „Bet kuris vaikas, kuris sutaupo $2000
kasmet tarp 7-to ir 21-mo gimtadienio ir investuoja pinigus už 7,25% palūkanų, sulaukęs 65, turės $1000000. Tai yra sudėtinių palūkanų burtai“. Toliau autorė, Kateherine R. Bateman, pasakoja vaikučiams apie NASDAQ,
Niujorko akcijų biržą, mutual funds, pataria, kaip įvertinti akcijas ir kaip
jas pirkti, pristato skirtingas obligacijų rūšis, supažindina su mikro- ir
makroekonomika ir t.t. Visi pasakojimai pateikti su vaikams suprantamais ir
artimais pavyzdžiais (Disnėjaus akcijos ir pan.) ir paprasta kalba.
Kokioj 11-toj klasėj anglų kalbos pamokoms būčiau
mielai skaičius šitą knygą, vietoj jos skaičiau kažkokį bull shit‘ą apie NASA
ir ateivius, o per pamokas mano miela mokytoja-fiureris angeliškai trapiu
sopranu užtraukdavo: „Mary had a little lamb,a little lamb, a little lamb….“ arba „In London fair city where
the girls were so pretty…“. Ir dar skaitydavom ir skaitydavom apie Temzę, Big
Beną ir Westminster Abbey- iki šiol, nors niekad ten taip ir nebuvus, galėčiau
dirbt gide Londone.
Šiaip tik norėjau paverkt, kad esu visapusiška tarybinės (nu gerai, post tarybinės) mokyklos auka.
Mokyklos, kurioj mokėmės sustingusią anglų kalbą (iki šiol negirdėjau, kad kas
sakytų „I shall…- o Jūs mums mažindavot pažymį už šią „klaidą“, mylimoji mano
mokytoja), kurioje per 8 metus fizikos studijų neatlikom nė vieno eksperimento, kurioje mokėmės lotynų
kalbos, tikybos ir politologijos, bet, gink dieve, net neužsiminėm apie pinigus
ir ekonomiką.

Tikiuosi, kad šiandien mokyklos nebeaugina tų „vienarankių“ krabų, kurie didele žnyple be
vargo knisasi angliškose literatūros metaforose, o mažąja nepajėgia net
atsiverst paprasčiausio Bloomberg‘o straipsnelio. Tikiuosi, kad šiandien
praktikuojamas integruotas mokymas, kai mokoma ir ekonomikos pagrindų, ir anglų
kalbos, ir kad nešvaistomas mokinių laikas.

O tuo tarpu jaunasis investitorius, Obama, „investuoja“ arba išleidžia dar 450
milijardus ekonomikos “stimuliavimui”, ir mokesčių mokėtojui tai nekainuos nė cento. Really?

Share

9 comments for “Kaip uždirbt milijoną iki 65 metų

  1. 2011 09 10 at 08:08

    Mane tai tėtis per prievartą į turgų vesdavosi. Nekenčiu to turgaus. Beje šis postas „neklasifikuota“, o juk pas jus yra kategorija „neregėti turtai“. 😉

    • 2011 09 10 at 19:49

      Gal bent jau jūs tą megztinį turėjot…Milijonas netinka prie „neregėti turtai“, labiau- prie „neturėti turtai“ 🙂

  2. Pamishelis
    2011 09 11 at 14:12

    Mus moke gyventi pasaulyje kuris jau neegzistavo – o gal ir is vis niekada neegzistavo. Kaip, kad universitete moke programuoti Fortranu – kuris niekada nebuvo net vidutiniu programavimo kalbu sarasuose, o tuo metu jau buvo mires ir palaidotas kaip disko stilius…

    • 2011 09 11 at 23:05

      O gaila… Labiausiai, aišku, savęs. Bet bent jau išlipom iš to š… ir dar lyg ir tokie apysausiai 🙂

  3. 2011 10 20 at 14:56

    Manau be reikalo užsipuoli kostiumuotą dėdę mokiusi verslo. Išvaizda visais laikais. O spekuliavimas tuomet, kaip ir dabar LT yra vienas pagrindiniu verslų.

    Be reikalo idealizuoji amerikonų verslumo mokymą. Jo NĖRA. Jei neklystų tai labiausiai prasiskolinusi visuomenė pasaulyje. Net jei ir turi „protingų“ knygučių apie investavimą.
    Sistema kaltinti paprasta, bet smalsu.. ar pvz univere, gavusi priėjima prie informacijos ar pradėjai atidėjinėti kas metus po 10.000$ su 10% realiu prieaugiu ?

    Beje, itariu, kokiais 92, tau 2000$ buvo ne ką mažesni pinigai nei 1000000$.

    P.S. paskaitinėk Owen’o „pirmais tėčio bankas“. sužinosi kad finansinio raštingumo galima mokyti ir nuo darželio 😀

    Pamishelis: Fortran’as Mainfraim laikas buvo pati moderniausia (ir viena populeriausių) programavimo kalbų pasaulyje. Tiesa.. į PC fortran’as taip pilnai ir neemigravo: juo naudojosi pagrinde tie, kas iš MF atėjo.. arba iš ten softą portino. O ir šiaip.. programavimas tai mastymo būdas. Kuria kalba koduoti algoritmą čia jau „diela tiechnki“.

  4. 2011 10 21 at 03:09

    „Išvaizda visais laikais“- sutinku visiškai, tik ne verslininkams ji svarbiausia, o manekenams.
    Šiaip verslumas ir asmeninių finansų tvarkymas yra du skirtingi dalykai, dažnai net nesusiję.
    Dėl $10 000 jūs teisus- Lietuvoj, net ir baigus universitetą juos atidėt kaip ir neįmanoma, JAV, kita vertus, labai realistiška po universiteto uždirbt $40-50 000, tad atidėt $10 000 sunkoka, bet galima.

  5. 2011 10 21 at 04:15

    Dėl aprangos klysti. Visur, įskaitant tą pačią amerikę, žmones vertina pagal išvaizdą. Yra žymiai lengvia bendrauti su bet kuo, kai tave vertina rimtai. Pas amerikonsu tas jauciasi mažiau (ten rimtą susitikimą ir su džinsais gali ateit), likusiam pasaulyje daugiau. Bet visur yra.

    Dėl verslumo gal ir geresnis terminas asmeiniai finansai. Bet tai neikeičia fakto kad amerikonai jų tvarkyti visiškai nemoka.

    10.000 atidėti realu (kita vertus vaikui 2000 kiek daugoka). dėl to ir nesigincyju. Bet kiek žmonių tai daro ? Nepriklausomai nuo to ar yra informacija apie asmeninius finansus. JAV visa ekonomika (ir kultūra) paremta ant vartojimo. Kreditan. O ir mokyklose ten tikrai niekas nemoko finansinio taštingumo.

    Dar daugiau. Paprastam mirtingajam 7% (daugelis „finansinių patarėjų“ kalba apie 10%) ilgalaikis metinis kapitalo prieaugis nerealu. Net senais gerais laikais kai JAV pinigų trūko.. tai buvo daug. Šiuo metu „aplenkti infliaciją“ daugeliui yra misija neįmanoma.

  6. Pamishelis
    2011 11 23 at 03:32

    Daliau: pabuves JAV as supratau viena dalyka: tik visiski neismaneliai apie zmones sprendzia pagal ju tautybe ir lipdo jiems etiketes. Pvz mitai: amerikonai kvailiai, lietuviai darbstus, kaunieciai apsukrus, zydai valdo pinigus ir t.t.
    Tai sakyti Amerikieciai nemoka tvarkyti finansu tolygu sakyti amerikieciai storuliai. Tu paziurek storumo statistikas, lietuviai vos keliais procentais atsilieka. Arba kad ir – lietuviai darbstus – tu paziurek kiek zmones dirba JAV. Didzioji dalis keliasi 4-5 am gryzta 6 pm Sneketi apie mase yra visiskai netikslu ir netikslinga apie tai sneketi. Visi unikalus.

  7. nb
    2012 01 11 at 11:22

    ech, pamenu aš savo mokslus Junior Achievement savaitgalinėje verslo mokykloje Moksleivių rūmuose 94 – 95 metais. Ten irgi panašių dėstytojų buvo. Bet vieną kitą ir kaip naudos davusį prisimenu.

Comments are closed.