Bliamba, noriu Amerikon. Ne ton, kur gyvenu, bet ton, apie kurią pasakoja Vilis Normanas http://www.delfi.lt/news/daily/emigrants/article.php?id=43649747.

Viliaus Normano/Vestos Kavaliauskaitės Amerikoje viską galima pirkt už stebuklingas korteles : “ Įdomus fenomenas – kreditinės kortelės. Įsigijęs vieną ar pusę šimto šitų gražuolių, įgyji teisę švaistytis pinigais į kairę ir į dešinę. Tik perbrauki kortele, ir tavo namas stovi gražiausioje vietoje, garaže – naujausias automobilis, spintoje – geriausių dizainerių rūbai ir visa kita. Bet jei per kelis mėnesius už tai nesumokėsi ir gausi grasinamą laišką, per kelias dienas gali prarasti viską, ką turėjai.“ Mano Amerikoj neįmanoma už kreditkę nusipirkt namo gražiausioje vietoje, nebent tik tokį, už $30 000 ir tai sudėtinga:

Bėda ta, kad mano Amerikoje pusšimčio kreditinių kortelių niekas neduoda, nes tie „dalintojai“ tikrina prašančiojo kredito istoriją (kur matosi, kiek turi kreditkių, kiek esi pasiskolinęs iš įvairių skolintojų ir kaip jiems moki), negan to, tie rupūžės dar drįsta patikrint tavo pajamas (legalias, kiek užsidirbi iš marihuanos šiltnamio geriau jiem net nepasakot, nes nesupras, biurokratai). Tarkim uždirbi $60 000 per metus, turi 4 kreditkes,kurių kiekvienos limitas $20 000, dar kredito istorijoj matosi, kad esi skolingas $15 000 už Kadilaką, ir vargiai beatrasi tuos 46 norinčius duot tau kreditines korteles , taigi,negausi to pusšimčio kreditinių mano suknistoj Amerikoj, o pas Normaną- kitaip…
Ai, dar mano Amerikoj gražus namelis gražioj vietoj kainuoja keletą milijonų, tad mėnesinė tokios paskolos įmoka būtų virš $10 000, o kur dar namo draudimas, valstijos mokesčiai- štai tau ir vienos stebuklingos kreditkės limitas.
Normano Amerikoj nesumokėjęs ir gavęs „grasinamą laišką, per kelias dienas gali prarasti viską, ką turėjai.“ , tuo tarpu manojoj taip greit visko neprarasi, ypač šiais, globėjo Obamos palaimintais, laikais. Pažįstu porą šeimų, kurie nemokėjo paskolos įmokų bankui porą metų, kol bankas juos išmetė iš už paskolą pirkto namo. Nors bankų lėtumą lemia ne tik nuskriaustųjų gynėjas Obama, bet kartais patiems bankams naudingiau laikyt namą “on the books”, kur jis įvertintas daugiau, nei iš tiesų vertas, tad banko pelnas metų/ketvirčio gale irgi atrodo didesnis nei realiai yra.
Kitas dalykas, ypač skaudus Viliaus Normano kalbinamai amerikoniško gyvenimo žinovei, Vestai, yra :”tai, kad be proto dirbant, ariant dėl kiekvienos sąskaitos, lengvai pamirštama, kaip greit gali viską prarasti.
Paprastas pavyzdys – jei įsigijai nekilnojamojo turto Lietuvoje ir už jį sumokėjai, jis visada bus tavo, niekas jo iš tavęs neatims. O čia gali būti išsimokėjęs už būstą, tačiau pamiršti už kelis mėnesius susimokėti sporto klube nario mokestį, ir netrukus sulauksi grasinamų laiškų, kuriuose gąsdinama, kad nesumokėjęs prarasi nuosavą automobilį, baldus, ar net patį būstą.“
Nu nieko sau. Pamiršti tarkim už 6 mėnesius sumokėt už kokį LA Fitness‘o narystę po $40 per mėnesį, iš viso $240, na gerai, dar gal kokios palūkanos, bauda už kontrakto sulaužymą, na tu sporto klubui skolingas $300.
Vidury gūdžios ir kaip niekada tylios nakties ateina kultūristų- asmeninių trenerių būrys, manau, jie dėvi baltus apsiaustus ir baltas kaukes, išlaužia duris, išmeta tave iš antram aukšte esančios šiltos lovos į šaltą svetimą amerikonišką naktį, išspardo tavo pliušinių meškiukų kolekciją savo raumeningom ištreniruotom kojom, užkala lentom tavo duris ir savo atsikišusiom nudepiliuotom krūtinem prasiskynę kelią pro akacijų žiedus išvažiuoja tavo Kadilaku pro baltus vartelius. Na o tu dar ne visai atsibudęs lieki sėdėt savo flanelinėj pižamoj su besišypsančio Sponge Bob‘o paveiklėliais, ant tavęs lėtai krinta svaigiai kvepantys magnolijų žiedlapiai… Kirba vienintelė mintis:“kaip greit gali viską prarasti, jei nesumoki nario mokesčio sporto klube…“ ir taip neįprastai garsiai svirpia šiai minčiai pritardami svirpliai…
Na, o jei rimčiau, tai už nesumokėtą narystę sporto klube dar niekas neprarado namo, visi nemalonumai baigiasi nemaloniais laiškais, ir, blogiausiu atveju, sugadinta kredito istorija, kas yra dar nemaloniau nei nemaloniausi laiškai.
Na bet kokiu atveju, gera toje Viliaus Normano ir Vestos Kavaliauskaitės Amerikoje (aišku, jei neprasidedi su sporto klubais), nes : “Amerikoje žmonės nežino, kas yra stygius.”
Bliamba, gerai ir man būtų ton Amerikon, nors, manau, kad jon patenkama tik po mirties už gerus darbus ir dievobaimingą gyvenimą. Stengsiuos, lauksiu ir tikėsiuos.