Įstojau vakar į Apple‘istų sektą, na ne visai įstojau, bet per krikštą perėjau- stovėjau gal 600-šimtinėj geek‘ų (ir ne tik) eilėj prie Ipad 2. Buvo paskelbta, kad Ipad 2 apsireiškimas įvyks kovo 11 dieną 5 valandą vakaro. Ipadą pirkau ne sau, tai buvau prigrąsinta ateit į molą 11- tą ryto, arba , dar geriau, pasistatyt palapinę lauke iš vakaro (amerikonai taip daro), na, bet šiais nuostabiais pasiūlymais nesusiviliojau ir atvažiavau 4:42 vakaro. Prie parduotuvės jau stovėjo būrelis Apple’istų, paklausiau pardavėjos, ar verta stovėt, ji pasakė, kad kol kas neaišku, bet jei neliks, pasakys, ir parodė į eilės galą Pasirodo, būrelis prie parduotuvės buvo pirmieji susirinkusieji, o eilė išsivyniojo ratu apie visa molą, o tam rate stovinčių, gal 600. Laukt, nelaukt, ai, galvoju, palauksiu, vistiek jau atvažiavau…

Kol galvojau, ar verta vargt dėl kažkokio Ipad‘o, pasigirdo riksmai:“ wooooo…..wooo…“, ir prabėgo mėlynieji Apple šventikai, rėkdami ir „haifaivindami“ visus susirikiavusius eilėj. Už manęs stovėjęs aukštas pagyvenęs korėjietis nelabai pagavo bajerį ir nepatogiai sukikeno. Buvo 4:55…

O paskui… laukėm… Ir laukėm… Ir laukėm… Kažkoks vyrukas prieš įsmukdamas į Pumos parduotuvę sau panosėje, bet taip, kad dar bent kokie 20 eilėj stovinčių išgirstų, burbtelėjo nuosprendį : “stupid”, prieš tai nužudęs mus savo išmintingom ir teisuoliškom akelėm . Nu aš šiaip irgi galvojau, kad nėra labai prasminga laukt tokioj eilėj, kai gali tą IPad’ą už kelių dienų be jokių eilių nusipirkt, bet pats gyvenimas ne visada prasmingas… Dvi keturiolikinės mėgino išjudint minią, skanduodamos “Ai-Peeed-tuuu”, prisijungiančių neatsirado, o jos pačios po trumpo pokalbio su staigiai prisistačiusiu tėviškai atrodančiu apsauginiu, irgi pagarbiai ir baikščiai nutilo.
Laukiam.. Laukiam… Ateina mėlynieji “obuoliukai”, praneša, kad jau nebėra balto 16 gigabaitų IPad’o su AT&T, ar kažkokio panašaus. Kadangi man neapdairiai nebuvo prisakyta, kokį nupirkt, tai aš pasiryžus po valandos laukimo nupirkt bile kokį, svarbu ne tuščiom rankom grįžt.
6:25. Aš jau parduotuvėj.

Vėl visi „haifaivina“, sveikina atvykus, atkentėjus eilę su entuziastingu :“you‘ve made it!”, kiša pačiupinėt Ipad‘ą. Pasijuntu rimtai, tarsi kokį žygdarbį atlikus, nu rimtai gi aš „made it“. Man paskirta šventikė truputį prigesina mano euforiją su savo klausimais:“ kokio norėtumėte, balto ar juodo“, nu juodo, gražu gi. „16 gigabaitų, 32 gigabaitų ar 64-rių?”- nu ką aš žinau, tebūnie 32-jų, o moterėlė neužsičiaupia :” wi-fi ar wi-fi su 3G?”, nu dieve,aš matau, ponia, kad jūsų lūpos juda, bet nesuprantu, ko klausiat, ai, duokit wi-fi, bus pigiau. Džiaugsmingai ir su palengvėjimu paaukoju Apple‘istam $640, ir mano tikslas pasiektas- didysis gražusis nuostabusis išlauktasis Ipad‘as maišelyje.
6:36 ir mano krikštas baigtas,išeinu iš parduotuvės, o eilė (kokie 200-300 žmonių) dar tebestovi, laukia savojo ….
P.S. aukas šį penktadienio vakarą rinko 200 Apple darbuotojų (vienoj parduotuvėj).