Pirmas šiemet šiltas savaitgalis, ir „tingūs persiėdėliai“ amerikonai nustojo žiaumot burgerius, metė „remotus“ ir užplūdo parkus su vaikais ir šunimis. Nėra net kur mašinos statyt- tiek sportininkų.
THE END
12 Comments on "Pavasaris"
Comments are closed.
Ai, kad žinok Vilniuje tas pats. Prie Vingiaparkio irgi pilna mašinų būna, kai oras geresnis. O jei dar savaitgalis…
Kad ir kiek betonais ir akspaltais atsiribojam nuo žamies, bet to statinio krūvio nuleidimas prisiliečiant prie žolės ar medžių vis dar yra instinktuose…
Na, kad lietuvaičiam į gamtą norisi- nieko keisto- vis tiek visi nuo žagrės, bet amerikonam ko ten? Bene laukinių mustangų ilgesys?
O tam parke ir laukinių mustangų yra?
Ne, nė vieno, bet pilna laukinių mustangių- jos garsiai žvengia, spardosi ir yra labai pavojingos. Mustangės yra baikščios ir drovios, todėl vengia parkų lankytojų. Jas sunku pastebėt, nes jos yra labai gudrios ir moka gerai pasislėpt, pasislėpusios gali nejudėdamos ir nekvėpuodamos (jom užauga žiaunos, kuriomis jos įtraukia orą) išgulėt po kokiu krūmu ilgą laiką (kokius kelis metus). Jeigu kas nors suranda mustangę, ji tampa romia kumele, kuri pripažįsta suradusįjį už šeimininką (nes laiko jį už save gudresniu ir todėl galingesniu), ir nuolankiai vergauja jam visą gyvenimą. Tokios kumelės atsikratyti neįmanoma, nes netekusi mustangiškų galių, be šeimininko gyventi ji nebegali. Jei šeimininkas, tą žinodamas, ją vis tiek palieka, ji numiršta. Numirusios mustangės siela visada persikūnija į gyvatę, ta atšliaužia naktį į šeimininko lovą, susirango ant jo kepenų ir šildosi, sušilusi apsivynioja aplink šeimininko kaklą ir jį pasmaugia.
Švomp people tales… 😉
Čia true story.Aš turiu daug pažįstamų, kurių pažįstami yra matę mustanges, taip pat liudijimų apie jas yra pilna tviteryje, pvz:“Fak, dude, weird ass snake with a horse’s head is crawling on me. Shiiiiit! Faking bič is choking me, Faaaaaakk !…“. Jos pirmą kart rašytiniuose šaltiniuose yra paminėtos Conan Doyle’io „Margoje juostoje“ gal prieš šimtą metų.
Jo, jo… nenustebčiau, jei tos mustangės turi tik po vieną akį. Kiti mustangai turi po dvi akis. Vieną vienoj galvos pusėj, o kitą kitoj. Taigi išviso po dvi akis. O tos mustangės turi ne po dvi akis, o po vieną akį, galvos vydury. Vieną, tokia raudoną, raudoną akį… „ryyyd, ryyyd“.
😉
Jūs stulbinate savo įžvalgumu. Mustangių akys iš tiesų yra ypatingos, nes jos jų paprasčiausiai neturi. Jos mato širdimi, kurią švelniai suspaudusios ir pakėlusios nešioja priekinių kojų kanopėlėmis (bėgioja ant užpakalinių). Kai pavargsta arba, kai pvz. nori išsigliaudyti riešutą, jos įsideda širdį į permatomą sterblę.
Neblogi ten pas jus parkai Amerikoje…Kažkaip labiau primena ne Konan Doilį, o Po. Įdomu, o kai po mirties mustangės pavirsta į gyvatę, kaip tuomet jos nešiojasi savo širdį?
Tada jos yra beširdės, tad širdies nebeturi.
O tai bent tą raudoną akį turi?
Nu tegu, tarkim, kad turi, kad taip norit 🙂