Perskaičiau puikų ir liūdną „mergaitės“ straipsnelį apie tai, kaip VLKK meluoja, ir dėl to autorė jaučiasi “ išduota ir, tiesą sakant, durnės vietoj“.
Deja nesupratau, ką būtent sumelavo VLKK. Atrodo, kad melą autorė mato Irenos Smetonienės ir Jono Jablonskio nuomonių dėl kalbos pamatų skirtume: Irena Smetonienė mano, kad kalbos pagrindas yra rašytinė kalba, o Jonas Jablonskis savo laiku ginčijosi, kad kalbos pamatais turėtų tapti šnekamoji kalba. Iki čia aišku. Gerai, laukiu, kol bus įrodyta, kaip begėdiškai meluoja Irena Smetonienė ir visa VLKK iš paskos- nu, ot, galvoju:“ pagaus jus melagius „mergaitė“ už uodegos, bus jum krizės išvargintai tautai akis dumti. Ot cypsit visi gražiais ir taisyklingais ištiktukais bei jaustukais“. Įtampa auga, skaitau toliau, o „mergaitė“ konstatuoja: „Paskaitai, žmogus, ir gauni lyg šlapiu skuduru per snukį“.
What? Come again? Čia ir buvo tas didysis melas? Are you sh….ing me?
Tai būtų melas tik TRIM atvejais:
1) Viskas, ką kalbėjo Jonas Jablonskis yra absoliuti tiesa. Tokiu atveju Irena Smetonienė ar bet kas kitas, šnekantis kitaip, yra MELAGIS.
2) Nebūtinai viskas, ką kalbėjo Jonas Jablonskis, yra tiesa, bet VLKK prisiekė savo ir visų Lietuvos gyventojų bei emigrantų ir jų vaikų gyvybėmis be išlygų vadovautis Jono Jablonskio sugalvotomis nuostatomis dėl lietuvių kalbos norminimo. Tada jie MELUOJA, nes nevykdo savo priesaikos.
3) Ne viskas, ką sakė Jonas Jablonskis yra tiesa, bet teiginys, kad rašomoji kalba turi būti paremta šnekamąja yra neginčijama ir nekintanti tiesa per amžių amžius. Aišku bet kas, kas sako kitaip, yra MELAGIS.
Taigi, ačiū Dievui, kaip akmuo nuo širdies nukrito. Nesijaudink, „mergaite“,VLKK nemelavo. Blogiausiu atveju, jie turėjo kitokią nuomonę, nei Jonas Jablonskis.
Geriausiu atveju… Geriausiu atveju jų nuomonės sutapo, nes Tu, „mergaite“, labai apsukriai išmetei Jono Jablonskio sakinuką iš citatos (bet neapdairiai įdėjai ir pilną tekstą):
“ Kur tautos raštenybė yra labai plati, kur yra nemaža rašytojų, supratusių žmonių kalbos dvasią ir kaip reikiant suvartojusių tą supratimą savo raštuose, tę galima gramatikos tikslui ir iš tų raštų naudotis„.
Oops. Nu vis per tą neapsižiūrėjimą, o būtų buvęs toks puikus prorevoliucinis straipsnelis. Šiaip tai šitas Jono Jablonskio tekstas atvirai kursto antirevoliucinę dvasią:
Taigi, suvartojant prie žmonių kalbos ir rašytojų darbus, reikia būti labai atsargiam: gramatikai iš tų darbų tiktai tokie tereikia imti mažmožiai, kurie yra tiesiai pasemti iš žmonių kalbos ir paremti ant tos kalbos įstatymų.
Taigi, manau, revoliucijos vardan reiktų būtinai sudeginti J. Jablonskio raštus (net tuos, kur tualetuose), o skaitmeninius jų įrašus ištrinti, aišku, prieš tai, „mergaitės“ pavyzdžiu, išsirinkus revoliucijai tinkančias, todėl teisingas, citatas.
Retorika pas mergaitę mergaitiška. Nereikia dėl to moralų skaityti. T.y. Rašyti 😉
Na, o dėl melo, tai esu linkęs pritarti mergaitei, nes visa norminė lietuvių kalba ir gramatika paremta Jablonskio darbais. Ir „nuomonių nesutapimas“, kai kita nuomonė yra teikiama represiniais metodais man primena inkviziciją. Jei jau nori kažkokią kitą kryptį kalboje vesti, tai prašome, veskite. Bet nereikia dėl to pirštų laužyti ir vandeny skandinti.
Matyt, nesate susidūrusi su tomis represijomis 🙂 Na, aš irgi ne, bet va žmonės pasakoja, kad į spektaklius vaikšto ir kad paskui baudžia. Ir kad iškastruoja romanus. Kad Užkalniui kabučių prideda. Kad primena tai Glavlit’ą, tik su kitokiais lozungais.
Na mergaitiška retorika man LABAI patiko, tad prie jos ir nesikabinėjau. Aš teprisikabinau prie turinio.
Jablonskio požiūris toje pratarmėje – labai subalansuotas. Jis siūlo remtis realia, gyvąja kalba, neverčiant jos biurokratiškai valdomu ir niekinamu daiktu. Raštų kalba pagal jį yra stabilizuojantis faktorius, galintis tą šnekamąją kalbą sustiprinti, išplėsti, tačiau tik tol, kol viską nustato gyva kalba, ta kalba, kuria kalbame. Tuo tarpu šiukšlės ar jų keitimas naujadarais – tai tik šiukšlės ar jų keitimas naujadarais, bet ne visuotinis teroras.
Nereikia ieškoti vidinių prieštaravimų Jablonskio požiūryje – pakanka tiesiog pabandyti jį suprasti, kaip sisteminį, kompleksinį. Ir jis kardinaliai kertasi su VLKK bei menamu jų veiklos tradiciškumu.
Ar VLKK meluoja? Berods daktaras Goebbels aiškino, kad geriausias melas – tai tokia tiesa, kuri yra nepilna 🙂
Tarp kitko, beje. Slapyvardžiai rašomi iš didžiosios ir be kabučių 🙂 Gindamas VLKK, išmokite taisyklių 🙂
Didžiai gerbiamasis,
VLKK negyniau. Slapyvardžius galiu rašyt kaip noriu- mano kalba, aš ją kuriu, ir nei Jūsų, nei VLKK taisyklių laikytis neprivalau;)
Emocingas atsakas, bet gražus 🙂
Aš tai baudą išrašyčiau… 🙂
Bjau, kad sumokėčiau- esu pratusi. Matot, esu pasižymėjusi revoliucijonierė- kovoju prieš kelių eismo taisykles. Paprasčiausiai nemanau, kad kas turi teisę man pasakyt, kokiu greičiu važinėti- mano mašina, mano keliai (už kelius moku mokesčius), galų gale pačią policiją išlaikau iš savo mokesčių. Todėl važinėju pagal savo taisykles ir baudas moku. Ir papūskit man į uodegą.
Na, aš čia tokį kelių eismo taisyklių interpretaciją painterpretuočiau dar šitaip: Gyvenu daugiaaukščiame name, už laiptinę užmokėjęs, mokesčius visokius moku, todėl laiptinė mano, ir galiu pavyzdžiui savo 36 kg girią mėtyti iš 16 aukšto pro turėklų tarpelį. O tie kas vaikšto tais laiptais tegu geriau manęs pasisaugo, nes laiptinė tai mano.
Jokiu būdu nesakau, kad nelakstytum greitai keliuose, bet prašau bent jau kitų eismo dalyvių nežaloti 🙂
Jūs teisingai mąstot (dėl laiptinės).
O dėl lakstymo, kurį aš teisingai įvardinčiau kaip revoliuciją prieš DMV (department of motor vehicles), tai mūsų, jaunų revoliucijonierių maištaujanti dvasia buvo išniekinta ir užgesinta, kai gubernatorius pridėjo papildoma $200 baudą (čia ant $300 iki tol buvusios baudos) visiems viršijantiem 85 mylias (136km) greitkeliuose ir 75 mylias (120km) dviejų juostų gatvėse. Še tau ir revoliucija, o many tokie laisvės pumpurai skleidėsi…