„Stiopa žavėjosi Rytų poezijos forma haiku. Juos buvo labai lengva rašyti-už tris šimtus dolerių jį to išmokė Prostislavas. Nereikėjo ieškoti rimo, kankintis su metru. Pakako padalyti spontaniškai širdyje gimusius žodžius į tris eilutes ir patikrinti, ar nėra ten žodžio „kilometras“. Jeigu toks yra, reikia jį pakeisti į „li“. <…>

Apsvarstęs savo vizitą į „Delta“ banką, jis sudėjo tokias eilutes:

Dešimt tūkstančių li už pečių.

Kiti jau paukščiai čiulba nakty,

O grėblys vis tas pats.

Kokie tie kiti paukščiai ir dešimt tūkstančių li, Stiopa ir pats nežinojo, kadangi parašė apie tai dėl gražumo. Užtai jis gerai žinojo, kas tas grėblys.“

Iš Viktoro Pelevino „Skaičiai“